naršiau „Aš“ po vokus
šiltesnio žodžio kūno
„a-ū“ – ir tentai
spalvos prasidėjimo
prasiskleidė žiedais bei durim
į svetainę
neįprasto man tūrio
į menės zoną aš įkirtęs
išvydau prieš akis akis
daug žvilgsnių siūlų kvepiančių
pririšo prie kėdės
kybančios aidžia
švytuokle veidrodžių šaly
siūbuoju link savęs
lyg kryžius apverstas
pakeitęs DNR
išlieku kūdikiu žilu
žalioj barzdoj pasaulinių žy-y-ynių
tirštokam ryškale įmirkusioj ženklais
kurių tankmės akivaizdoj man
jau išsiverčia vidus
iš šito taip pat matau, kad tau galbūt skirtas to, kiek kitokio poeto nei įprasta, kelias, sunkokai suprantamo, bet manau, kad kaip tik juo eidamas ir būtent tai tobulindamas tu gal ir sugebėtumėt išlaikyti tą savo, grynai asmeninį stuburą, nes bandymai būti paprastesniu, keistis, kažkaip...lyg ir netenki kažko tada, gal prastėji savotiškai. Tačiau aišku. kad tai tik mano nuomonė ir nebūtina paskui ją pulti stačia galva...geriausia įsiklausyti savęs. Nepatikėk niekuo, nei eiliniu grafomanu, bet net ir kokio nors tikrai žymaus ir žinomo rašytojo nuomone, jei kada jos sulauksi ar sulaukei, nepasikliauk aklai, visada pirmiau pasikliauk savimi ir savo vidine nuojauta:)
hm, čia turėta omenyje žynios (taip nežymiai iškraipytas žodis, gal iš tikrųjų reikėjo daryt kursyvą), o ne žyniai, tik dabar suvokiau, kad galima suprasti kaip šaipymąsi iš žynių (apie kuriuos čia joks kontekstas)
paskutinė strofa priminė, kad dėl pasaulinių žy-y-ynių
gal reikėtų paskaityti ką nors iš Alb. Kurtinaičio 9 knugučių (pakitusi pasaulėjauta neleistų tyčiotis iš
tokio žodžio), o čia Vaižgantas (jei ką, šešta klasė)
Kazkats tau trenkė tsu durimits einant į tvetainę??!..Tsiaupats kokts..ne, turpūt ats netsupratau..tstits Kitki, ne tau tskaityti poeziją, tu jau vitsai tsudarpėjęts, taip.