Kalėdų senis

Vėlai ateina Kalėdų senis, atsineša dovanų, padeda po eglute. Vėlai ateina, kai maži vaikai miega, kai tėveliai sapnuoja gražius sapnus, o namai skendi tamsoje. Senelis tyliai įeina į namus, mat durys būna specialiai nerakinamos, kad senelis galėtų įeiti. Vaikai miega. Jie labai norėtų išvysti Kalėdų senelį, juk galėtų pasigirti draugams, kad patampė seneliui už barzdos, bet tuo metu jie kietai miega. Gaila, kad senelis dovanas neša taip vėlai. Galėtų nešti dieną, kada niekas nemiega, bet jis taip nedaro. Jis atskrenda savo elniais į kiekvieno vaiko namus. Taip ir yra, ir, jei durys būna užrakintos, seneliui tenka leistis pro kaminą. Keista, kaip senelis neišsipurvina savo gražių drabužių. Tikrai - keista. Keista, kad senelis toks tylus, kaip jam pavyksta nieko neprižadinti, nors katė Pūkė jį gali matyti. Gaila ji nemoka kalbėti, tik miaukti, ir nieko nepapasakoja vaikams.
Kalėdos – puikus metas vaikams: viskas taip blizga, gražu, eglutės žalios virsta spalvotomis, mirgančiomis, namai taip pat pasipuošia spalvomis, o geriausia, jog tada atostogos ir nereikia eiti į mokyklą, dar gerai, kad tada tėčiai ir mamos perka labai daug saldainių. Gerai per Kalėdas. Gerai per atostogas, o po jų taip nesinori eiti į mokyklą. Taip gera žaisti su draugais, šiltai žaisti namie, taip gera žiūrėti filmukus ir negalvoti kiek bus penki kart trys. Gera, kai esi laisvas. Naujieji metai taip pat būna linksmi. Danguje žibsi tiek daug spalvų – tai fejerverkai, nors ir baugu šiek tiek. Bumt bumt, į visas šalis griaudi fejerverkai, beje, tada būna tamsi naktis, taigi, dar baisiau. Nors labai linksma. Ir kaip tie fejerverkai taip aukštai pakyla? Ir kaip jie nušvinta per visą dangų? Mažesniems tai nelabai įdomu, svarbu, kad gražu, nors dauguma jų tada miega, juk vėlu. Suaugusieji labai mėgsta fejerverkus. Šaudo visur, geria šampaną, džiaugiasi ir tiki, kad naujieji metai bus geresni. Reikia kažkuo tikėti. Kitą dieną suaugusiems skauda galvas, o kambariuose mėtosi saldainių popierėliai – negražu, reikia tvarkytis. Po kelių dienų reikia nupuošti eglutes – po truputį baigiasi šventės. Tuoj tuoj reikės vėl eiti į mokyklą. O kiek daug sniego lauke, įdomu leistis nuo kalniukų su rogutėmis ir to šalčio taip nesijaučia. Nesvarbu, kad nosys raudonos, kad žandai raudoni, svarbu, kad linksma. Sniego karas, gniūžtės skraido virš galvų: vaikams niekas nerūpi, išskyrus žaidimus ir linksmybes, o kas daugiau jiems turėtų rūpėti, jie gi – vaikai. Maži, nerūpestingi, linksmi, laimingi, taip norintys, kad mamos prieš miegą, po ilgos dienos žaidimų, paskaitytų pasakų. Ir taip greitai užmiegantys, ir negalvojantys apie rytdieną, visokių žaidimų prisigalvojantys. Suaugę taip gerai nemiega kaip vaikai, gal taip nepavargsta. Ak! Tie vaikai, tikintys Kalėdų seneliu, ak, tie vaikai!