Angelams žemėje

Nesupratau tada, nesuprantu lig šiolei
Kodėl paliesti negaliu
sparnus, kurie apbaubt ketina uoliai, kaskart,
kada ant savo akmenio krentu.
Bedaliai pasirinkt: išeit ar saugot-
kaskart už nugaros alsavimas tylus
ir nesvarbu, ar tylomis į aistrą puoli
ar garsiai mėgaujies kaimyno kritimu...
Net nuo kėdės kada virtvėj
atatupstom nulėkti ant grindų
galėjau, sučiupai už rankos, broli,
likimo, ne likimo, o sparnų...

Ir ne akimirkoj ištirti tampa banalu
kada netenka angelai sparnų...