Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Flax Flax

Skaičiai

Rekomendavo: išįį


Darbas buvo pateiktas konkursui, bet dėl per mažo ženklų skaičiaus perkeltas į Prozą.

Sniego šuorai monotoniškai globstė automobilį ir stiklą užklojusi balta marška visiškai paslėpė nuo žvilgsnio įėjimą. Valytuvų neįjungė. Abejingai žiūrėjo į išplaukusius oranžinius iškabos atšvaitus ir laukė. Greičiausiai net nepamatys jos išeinančios pro duris, bet jam to ir nereikėjo. Pažvelgė į laikrodį ir atsivertė bloknotą: dar keturios minutės. Ji visada išeina tuo pačiu laiku ir tai jam patiko. Lengva dirbti, kai taikinys laikosi grafiko. Stebėjo ją jau kelis mėnesius ir tiksliai žinojo, kad ji pabunda tarp pusės dešimtos ir dešimtos ryto, pusryčiams valgo avižų košę su pienu, užsigeria greipfrutų sultimis, išeina į terasą ir surūko vieną cigaretę be filtro, apsisiautusi tik chalatu, netgi jei lauke spigina šaltis. Rūko ir žvalgosi. Tris kartus per savaitę eina į klubą lošti kortomis, o laisvalaikiu lošia internete.

Bet vis dar nesijautė pasiruošęs. Kirbėjo nuojauta, kad jis kažką praleido. Pastarąsias kelias savaites atkakliai ir metodiškai šlifavo planą, eksperimentavo. Pasiekė tiek, kad nuolatos buvo žingsniu priekyje, kad ir kur ji eitų ar ką darytų. Ir, vis tik, kažko trūko. Tačiau ilgiau laukti nebenorėjo. Nusprendė rizikuoti. Atidarė automobilio duris ir nužingsniavo.

Į paštą įėjo lygiai minute anksčiau nei ji ir atsistojo prie durų. Tada gerai apskaičiuotas nevikrus žingsnis priešais, kietokas susidūrimas ir ant grindų pažiro kortos. Ji aiktelėjo:
- Oi, atleiskit... - suglumusi pažvelgė pilkomis akimis ir pritūpė.
Jis suklupo greta ir sumurmėjo:
- Tai aš atsiprašau. Nesirūpinkit, susirinksiu.
- Na ką jūs... Oho, koks kranklys! – ji pakėlė vieną kortą ir susidomėjusi apžiūrėjo. Gudriai prisimerkęs paukštis laikė snape juodą pikų tūzo simbolį, - jūs kolekcionierius?
- Ar kolekcionuoju kortas? Ne, aš jomis lošiu, - atsakė atsargiai dėliodamas kortas atgal į dėklą.
Klausimas pats pasiekė lūpas:
- Ką lošiate?
- Bridžą.
- Aš dievinu bridžą!

Jis stengėsi. Ankstesnės nesėkmės išmokė, kad per daug sutapimų taikiniui gana greitai sukelia pagrįstų įtarimų, ir tada viskas žlunga. Dirbo metodiškai, nenukrypdamas nuo plano, atidžiai vertindamas savo veiksmus. Galų gale, po kelių kartu sužaistų turnyrų klube, ji pakvietė jį pas save išgerti arbatos, o tuo pačiu aptarti kelis itin įdomius padalinimus. O gal vyno? Atkimšdamas butelį pagalvojo, kad keli mėnesiai praleisti studijuojant šį žaidimą, tikriausiai, atsipirko.

Kitą rytą vėl žiūrėjo į ją, rūkančią terasoje. Snigo. Tik šį kartą stebėjo ją ne iš gatvės ar per žiūronus nuo gretimo namo stogo. Bet net dabar negalėjo atsikratyti minties, kad kažko trūksta. Viskas vyko pernelyg paprastai ir sklandžiai, bet, antra vertus, šį kartą ir taikinį pasirinko sėkmingai – išskyrus bridžu ir darbu ji niekuo daugiau nesidomėjo. Ji elgėsi taip, tarsi būtų perskaičiusi jo užrašus bloknote ir klusniai atliktų jai skirtą vaidmenį. Jai netgi patiko tie keli įpročiai, kuriuos jis pasirinko skirtingus nuo jos, kad atrodytų unikalus. Tarsi ne tik jis prisitaikytų prie jos gyvenimo, bet ir ji, nuosekliai ir metodiškai, laikytųsi jo paruošto plano. Tokia sėkmė jį šiek tiek baugino.

Ji spragtelėjo nuorūką per turėklus, grįžo atgalios ir numetusi chalatą ant grindų įsirangė į lovą. Jis pajuto šaltus pirštus sau ant kaklo. Ausį užliejo šnabždesys:
- Tu labai gerai skaičiuoji. Vakar, kai  išsivaržėm septynis pikus, pagalvojau, kad jeigu paimsi visus kirčius, aš tave pasikviesiu.
- Aš paėmiau visus kirčius.
- Aš tave atsivedžiau namo, - ji ištarė tai tokiu pat balsu, kaip sakydama „pas“ prie kortų stalo. Patylėjusi mąsliu balsu pridūrė, - lovoje tu toks pat tikslus.
Jis kelias akimirkas galvojo, ką tai galėtų reikšti. Norėjo paklausti, bet ji aplenkė:
- Man tai patinka. Esi geriausias partneris, kokį esu turėjusi.
- Bridžo klube?
- Klube taip pat, - atsakė rąžydamasi.
Jis nustebo. Karštligiškai perkratė galvoje pastarųjų mėnesių stebėjimus, bet neprisiminė, kad kas nors pas ją būtų lankęsis. Bet galėjo būti, kad ji su kuom nors susitikinėjo iki jam pradėjus stebėti. Išvados logika jį nuramino. Pažvelgė į jos pilkas akis ir paklausė:
- Ar turi greipfrutų sulčių?
- Negaliu pakęsti greipfrutų sulčių, - atsakė ji susiraukusi, - jos karčios.
Iš netikėtumo jis krūptelėjo.
- Bet juk tu geri rytais greipfrutų sultis! - nustebęs išbėrė, ir po akimirkos suprato susimovęs.
Abu ilgai tylėjo sustingę, atsargūs. Jis svarstė, ar nebus per klaidą pasirinkęs kaimynų šiukšliadėžę, bandydamas išsiaiškinti jos racioną pagal išmestas maisto pakuotes. Galų gale ji, lėtai, tarsi vertindama itin komplikuotą kortų išsidėstymą rankoje, ištarė:
- Aš tave pirmą kartą pastebėjau prieš tris mėnesius ir keturias dienas. Stovėjai kitoje gatvės pusėje, pasislėpęs už reklamos skydo ir žiūrėjai į mane. Ateidavai kiekvieną rytą. Pagal tavo automobilio numerį išsiaiškinau, kas esi, tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonės sukalbami, kai žinai, ką jiems pasakyti. Nustačiau, kad tavęs bijoti nereikia. Buvo smalsu, kodėl mane seki. Pradėjau rinkti informaciją ir sekti tave, kol tu sekei mane. BridgeBaseOnline mano slapyvardis Omas. Išmokiau tave žaisti pagal savo sistemą. Tu geras partneris, moki skaičiuoti.
- Skaičiai man labai svarbūs, - atsakė. Ką gi. Reikės būti atidesniam, kai susiras kitą taikinį.
- Pirmą kartą sakai tai, kas iš tiesų svarbu tau, o ne tai, ką mėgstu aš. Arba tai, ką išgalvojai apie save, - atsiliepė ji.
Jis neatsakė. Nematė reikalo kalbėti apie akivaizdžius dalykus. Atsisėdo ir sugraibė nuo grindų marškinius.
- Tau nereikia išeiti, - ji palietė jam petį vis dar nesušilusiais pirštais.
- Kodėl?
- Man reikia partnerio.
- Bet... tu juk nemyli manęs?
- Na ir kas? Tu manęs irgi nemyli. Meilė, mielasis, mums tik trukdytų skaičiuoti.
- Tai logiška, - sutiko jis.
- Bet turėsi žaisti ne blogiau už mane. Tik taip galėsi būti kartu su manimi. Turėsi pamilti bridžą taip, kaip jį myliu aš. Atiduoti jam sielą, o ne tik protą.
Ranka atsigniaužė ir marškiniai grįžo ant grindų. Jo žvilgsnį pasitiko pilkos įdėmios akys. Jis linktelėjo, ji paglostė jam skruostą. Užplūdo palengvėjimas. Pagaliau, po tiek nesėkmingų bandymų, jis surado moterį, kuriai nereikia to, ko jis negali duoti.

Šeštadienio popietę praleido tobulindami varžymo sistemą ir derindami visto signalus. Mokėsi kartu pamilti tuos pačius skaičius.

2010-10-16 14:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-02 03:32
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-07-15 16:32
polin
gaila kad ne musilis čia
perskaitai pirmą sakinį
o monotoniškas glostymas neįtikina
sniegas nebūna monotoniškas
bent jau man
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-18 21:15
QQQQQQ
Trūksta motyvacijos, naivu, vaikiška.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-10 07:58
Mylista sutinka su viskuo
Malonu skaityti jau vien dėl to, kad rašinys turi išankstinį sumanymą ir veda skaitytoją iki to sumanymo. Vyras bando apgauti moterį, moteris apgauna vyrą, bet iš tikro, tai rašytojas sėkmingai apgauna skaitytoją. Nusišypsojau perskaitęs, buvo smagu.

Dabar apie tai, kas galėjo būti geriau. Asmeninių santykių ekonomika šiame tekste nėra apgalvota ir subalansuota. Vyras, kuris skiria pora mėnesių tam, kad atsiviliotų moterį į lovą, stebi ją, išmoksta jos pomėgius - daro didelę laiko ir pastangų investiciją. Iš teksto aišku, kad jis tai daro ne pirmą kartą. Ir ta investicija nėra garantuota - gal pasiseks, o gal ir nepasiseks. Jeigu vyras yra linkęs įdėti tiek pastangų, tai nereikia to gudravimo, bandymo apgauti. Jam daug paprasčiau ir maloniau būtų tiesiog ją pasikviest vakarienės, padovanot gėlių, išeit kartu pasivaikščiot - ir jis atsidurtų jos lovoje su daug mažiau pastangų ir daug didesne sėkmės tikimybe. Iš teksto dar paaiškėja, kad jai jo praktiškai reikėjo labiau, nei jam jos.

Ir moters investicija į tą vyrą - klausti numerių, tris mėnesius stebėti, kaip yra stebima, atrodo neįtikinanti, tarsi ji švaistytų save.

Gal būt, tai būtų pateisinama, jeigu jie yra drovūs ir nelabai patrauklūs. Jeigu moteris - gražuolė, o vyras, pvz. praplikęs ir apkūnus, tai, gal būt, gudravimas būtų suprantamas. Bet iš istorijos aišku, kad jie yra daugmaž vienas kito verti.

Tai galima būtų pataisyti, įvedant detalių apie personažus, paaiškinančių, kodėl jie taip daro. Dabar atrodo ne visai logiška.  Jeigu nori apiplėšti banką, tai reikia gudraus plano, bet jeigu nori suvalgyt snikersą, tai nebūtina plėšti parduotuvės, paprasčiau tiesiog sumokėti du litus.


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-24 11:22
Damastas
Beveik be priekaistu iki pat "Negaliu pakęsti greipfrutų..." - ten, man pasirode truputi padauginta dialogu, kuriuose savo ruoztu radau truputi 'sviesto sviestuoto'.
driezas teisus del lovos ir dar kelto klisiu, bet del kitko - vargu. Zinant kurinio apimti ir pobudi (tai daugiau detektyvas, nei socialinis realizmas, ar ne?), sunku tiketis biudzto is didziosios B ir oskaru lietaus.

Sakyciau neblogai. Nedideles, bet gerai sukaltos apimtys, galetu buti autoriaus arkliukas tolimesnio tobulejimo link.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-21 19:13
kondensofkė
nesveikai gerai parašyta, idėja kaip ir nieko labai ypatingo, bet gaddammit malonu skaityt !
beveik privertė mane pamilti bridžą :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-17 18:07
driezas
man pasirodė lėkštokas.

visų pirma taikinys. taikinys aplošimui? pasipelnymui? žigolo taikinys?

dėl stebėjimo. patyręs medžiotojas pasistengtų likti nepastebimas, kai seka auką. ir jei jau tarkim ji tokia pat profesionali, tai išsiduoti su sultimis buvo visiškai diletantiškas naujokizmas.

dėl lovos. "tu geriausias..." ir kada gi liausime žaisti džeimsą bondą ar ostiną pauersą, po kuriais moterys krenta kaip musės po musmire. prie to viso dar reikėtų važinėti didele ir galinga mašina, kad paryškinti herojaus didelį...ego:)

na ir pabaiga. paprastai tigras pergudravęs savo medžiotoją jį suėda arba pabėga. šiuo atveju, herojus gali likti tik "pobegūškos" vaidmenyje jį perspjovusiai moteriai.

išvada - nedidelio biudžeto holivudas:)

o įžanga žadėjo daugiau:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-04 16:17
Pukum aš o tu
Laukinė Obelis gerą humorą turi, man patinka, nes ir aš tai pastebėjau :)
tai sakyčiau visai nebogas sutapimas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-21 10:55
Laukinė Obelis
Čia ne apie kūrinį.
Tik tokia durna mintis kilo, kad kūrinio pavadinimas puikiai atitiko priežastį, dėl kurios jis pašalintas iš konkurso :DDD
Kitą kartą gal reiks ne tik geriau skaičiuoti, bet ir pavadinimą kitokį rinktis. Būtų saugiau :DDD
Aš nepiktai, tik pajuokavau :) Tikiuosi, neužgaunu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-20 22:46
Flax
Pokeris - vienišių žaidimas, pritvinkęs užspaustos aistros. Bridže reikia partnerio su šaltais nervais ir kuo mažiau emocijų. Meilės temai bridžas tinka labiau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-20 19:48
Šmadrija
Stiprus darbas. Meilė lygu bridžui, kad ir kas tai būtų. Man labiau prie širdies pokeris.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-19 20:03
Flax
Ai, bala nematė. Kada nors geriau suskaičiuosiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-19 17:27
begemotas_
gal avižinę košę. avižos kažkaip labiau arkliams ir begemotui. chi. visai įdomu buvo skaityt. gaila kad ženklų pagailėjot.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-18 22:45
Svoloč
Neblogai, tai yra, parašyta gerai, bet neprisiekiu, kad prisiminsiu jį visą gyvenimą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-18 19:17
cls
cls
Labai gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-18 17:43
EyesTrueDe_Lies
Geras darbelis, sugrįžčiau prie jo keletą kartų. Man patiko siužetas, lengvas rašymo stilius, kaip sakant "lengva plunksna". Sveikinu.

- Ką lošiate?
- Bridžą.
- Aš dievinu bridžą!

Gera dialogo pabaiga.

Tik suabejojau dėl:

stiklą užklojusi balta marška
oranžinius iškabos atšvaitus

tokie vieni iš pagrindinių apibudinimų teksuose, ne originalūs, nors atleidžiami.

Gaila, kad nepatekai į konkursą :(
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą