Du seniai

Už stalo sėdi seniai du.
Prakaulios plikės švyti,
Įrėmintos žilų gijų ratu.
Ramiai jie geria drungną alų
Ir suka praeitin minčių taku.
... vėl jie jauni, atstatę krūtines,
Per sodžių rytmetinį žengia,
Vėl paupio sodrioj lankoj
Jų plieno dalgai žvanga.
Vėl šventadienių vakarų skalsa,
Sumigus gluosniams sodžiaus pakrašty,
Naktigonių gaili rasa
Ir viensėdžiai kasmet kiti.
O seniai baigia gerti alų
Baltom galvom palyla jie nuo stalo,
Nutolsta sutemų migloj.
Ir, rodos, lyg kas žiburį būtų užpūtęs.
------------------------------------------------
Dar tebelaukia jų sulinkusios senutės...