Akimirka

Saulė
aukso plaukus panardina
į geraširdę upę.
Po plaukais išsidraikiusiais -
šiltos srovės
dainuoja, ulba.

Gyvenimas
lyg sekundė - trumpas.
Gimsta mintys laikinos.
Ant šakų
žiedai, pumpurai laikos.
Akimirkos -
džiugios ir laikinos,
kaip kreida trupa.

Pavasariais
graudu ligi skausmo.
- O tu, ką parduodi,
ką siūlai?
Žemė, kaip aguonos grūdas
aplink saulę sukas.
Spinduliai
išsidraikę kaip siūlai
ir susigūžęs,
kaip ežiukas -
ežeriukas.