stiprybė

Sunkiausia suvokti,
Kad teks gyventi be tavęs,
Kad net ir likus man vienai,
Kaip iki šiol pakils vėl saulė
Ir vis taip pat ji vakarais užges.

Išeidamas nesuteikei vilties
Ir nedavei net pažado migloto,
Kad grįši kažkada
Taip netikėtai kaip ir išėjai
Ir vėl galėsiu tavimi alsuoti.

Negaila tau manęs
O kodėl turėtų būti
Eini tu per gyvenimą lengvu žingsniu
O aš turiu surasti laimę –
Net ir likus be tavęs.
Ir atsitiesti po truputį.