Nieko būti negali

Kaip meistriškai apgaut moku aš save,
patikėt jog vėl gyvenu, o iš tikrųjų

žinau - tarpininkas esu. Iš kūno ir sielos
išguitas makleris, tik spekuliuoju ir žaidžiu

para, meta fazėmis. Lyg indas tuštumos ant
kilimo pavargusio skrist, atsigulu. Akimis

ieškau gyvenimo esmės tarp sienų, tarp lovos
ir kėdės. Kambaryje kur ne vienas jos čia ieškojo.

O galiausiai pasikorė, matyt, iš nevilties arba noro
kulnais batų kaukštelėt. Gaila tik nespėjo ką suradę jie

iškvėpt.