mechanizmų valdytojų taryboje griežė dantimis krumpliaračiai barbeno ant sūrudijusio stogo šratai robotas petka maldavo tik neardykit aš ne kutluajus su kutluajiene manęs neparekomanduos niekas ir robotienė neįjungs katino kaukti kaip aš tave mylėjau gelžgaly
jaučiamas šioks toks "užstrigimas savo rašymo stiliuje". Stilius, žinoma, sąlyginai naujas, nekasdieninis, ale juo besimėgaudamas Baronas pradeda kepti štampofkes, taip. Eilinis kūrinys šiukšlių dėžei, taip taip..
nieko nesupratau. arba, daug klausimų, kažkas nesusiveda, o gal nežinau gyvenimo būdo specifikos, kuri aprašyta tekste užuominom, tai ir nesusiveda.
tekstas atrodo literatūriškai raiškus, proziškas, bet daug kas neaišku.
kame sąsaja nusidirbusio iki reikšmingos, (numerologijoje) tryliktos paros, su palaiminguoju atsuktuvu rankoje – tai koks tai "senis – mechanikas", reik manyt, ir jo gyvenimo rojus – mechanizmai, robotai, kombainai ir automobiliai, kurie beje žmonijai reikalingi, nes be jų, žmonija, kaip be rankų, aš ir bulvių rankom netarkuoju, pavyzdžiui... tai gi, koks tai "senis - mechanikas", kurio gyvenimo prasmė, glūdi mechanikoje - technikoje, kaip koks darboholikas, pastebi tai tryliktą parą, kada Jadvyga neatima iš jo atsuktuvo, o žiūri kas bus... (trylika, maginis skaičius, dvylika apaštalų liko, tryliktą nukryžiavo.) bet prie ko čia berniukai, ir kriaušė; ir ką simbolizuoja šlapinimasis po kriauše?.. tai jau vaisių iš po to vaismedžio-kriaušės, valgyt tikriausiai, nesinorėtų; ten turėtų dvokti šlapimu; o ir kokie tie vaisiai būtų, na... fantastika čia atrodo. "berniukai besišlapinantys po kriauše, šūkčioja seniui į garažą, kad jis robotas" nei šis nei tas. juk ir nesišlapindami po kriauše gali išreikšti savo pažiūrą į senio maniją technikai. Bet ką jie kokiam poetui tada šūkčiotų, arba kokiam dailininkui, kompozitoriui, fizikui neišlendančiam iš laboratorijos, ar mokslininkui diena iš dienos darančiam eksperimentus su baltosiomis žiurkėmis?.. O kokiam tėvynės vyrui patriotui politiniam veikėjui?... va čia kažkas man nesiriša, veikimo principe, juk darbo sferų gali būti pačių įvairiausių, kurio vaisiais naudojasi, kad ir motoriniais, motociklais besivažinėjantys berniukai. Tai gi juos ta veikla turėtų vilioti.
su Jadvyga viskas aišku, ji mato senio maniją, kuri vis tik yra kraštutinai disharmonijoje - neharmoninga gyvenime, taip kaip ji gyvena su juo, o ne berniukai; hmmm. kažkodėl, mėgstantys šlapintis po kriauše. tai gi tokios manijos, nežinau. tiksliau neperpratau kas tuo simbolizuojama, ir kokį tai turi ryšį šiame siužete, bet pati detalė - metafora, gan literatūriškai atrodo, tiek kad nesupratau konteksto ir sąsajų jos su teksto visuma;
BET TEKSTAS pasirodė literatūrinė proza - užuominų stiliuje; tačiau, gal dėl tos priežasties, kad gal nežinau tokio specifinio gyvenimo būdo pobūdžio, tai man jis ir atrodo be ryšio tarp tų tolimų, vienas kitam simbolizuojančių kažką įvaizdžių.
dėmesį tekstas išlaiko tikrai lengvai, bet daug jame bet. proziškas, literatūriškas. (užuominų rebuso nepavyko suprasti.) toks įspūdis, autoriau. vis tik manau, kad labai didelis pliusas tame, kai tekstas taip lengvai įtraukia skaitytojo dėmesį, ir sudomina į jį gilintis, suprasti. Reziumė: Literatūriškas, nenuobodus. (paradoksas, bet, pagalvojau sau, o gal ir gerai kad nesuprantu, nes jei suprasčiau, pasirodytų labai absurdiškas ir lėkštas, o dabar atrodo, kažkoks įdomus, bet neaiškus; tai puiku.)
Ambališkiausiasis skinheadų tėvas Baronas Samedi
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.