Ten, kur tėviškėj kvepia alyvos (juodraštis)

Ten, kur tėviškėj svaigsta alyvos,
Glosto pievas į vakarą rūkas,
Dar paveikslas tėvų tarsi gyvas,
Į jaunystės svajas įsisupęs.
Vėl lapeliais žiedų pasidengia
Nebūtin nuvingiavęs takelis.
Debesis tarsi laivas padangės
Nuplukdys į rausvėjančią šalį,
Kur jau niekas nebūna nuliūdęs,
Kur visi susibūrę į šventę...
Bet iš sapno jausmingo nubudus
Nežinai, kaip iš naujo gyventi.
Ten, kur tėviškėj kvepia alyvos,
Atminimų gaiva svaigsta mintys:
Naktimis grįžta laikmetis gyvas
Ir suskumba jaunystę grąžinti
Į tą kerinti, švytintį metą,
Kai skubėjau iš laiko paimti,
Ką širdis tik pajunta – nemato.
Tik vėjelis paglosto ramybę
Ir alyvų blankstančią spalvą:
Jie lig šiol svajomis susikibę –
Nebūty besiilsinčios galvos.
Vėl rausvėja alyvų alėjos:
Nužydėję ruduoja jų kekės.
Nustembu tarsi auksą laimėjus
Ir akimirksniu visko netekus.

2010