stefą ištiko gaišingosios
dienos
ji žiūri į puodelio dugną
ir nesupranta
tirščiai ten
ar jos portretas
o tuo tarpu
jaunas vyras
pramina lango išpjova
jo prakaitas žlegteli
ant palangės
įsiremia į vazonėlį
lyg baltas žirgas suprunkščia
stefos krūtinė
ir
iš akių
pasipila šlapi
šlapi karalaičiai
stefa atsistoja
ji negraži
ir dievas
tą mato