Aš stoviu lauko vidury

Kai sprogsta lapas pumpuruos,
Laukai kilimais sužaliuos.
Aukštai pakilęs vieversys,
Su giesme dangų išraižys.

  Nebepažinsi tu žolės,
  Šlaitai žibutėm sužydės.
  Ir paukštis lizdo sau ieškos,
  Gandrai klekuos tėvų namuos.

Pakelk rankas į dangų tu,
Galva lai svaigsta nuo kvapų.
Pavasarį tiek daug porų,
Jis priešas vienišų širdžių.

  Pavasaris - kaip veikia jis,
  Tap jaudina karštas širdis.
  Apsižvalgai aplink - gražu,
  Kai laimė žydi ant veidų.

Kai lūpos laukia bučinių,
Kai ieškome vieni kitų.
Ir linksma, gera mums visiems,
Mes plaukus puošiame gėlėm.

  Kai serenadas po langais,
  Vaikinai groja vakarais.
  Ir džiaugsmas ima begalinis,
  Priglaudus širdį prie krūtinės.

Tyli, šilta, graži naktis,
Lyg meilės grožio paslaptis.
Aš stoviu lauko vidury,
Pavasari... Kur tu eini?