Jaudinanti preliudija

(Mėgo taip jį laikyti,
kad atrodė tuoj iškris.
Kai įtraukdavo dūmą, papirosas
Išsitiesdavo,
kai išpūsdavo, jį, jau bekrintantį žemėn, prilaikydavo viršutine
lūpa.)

Iškošė jai pagiežos pilną žodį
„SŪKA:

Įtraukė dūmo išpūtė. Papirosas - lėtai aukštyn - lėtai žemyn.

Ji besidažanti.
„Ką?“,- apsimeta, kad negirdi.

„SŪKA, girdi mane ?“
Ji
prieina prie jo ir uždeda štampą.
Ant kairio žando

Jis – numetęs nuorūką.
Ją
už strėnų

verčia.
Jaudinančiai preliudijai.