Žiemiška

Kojų miškas,
suleidęs šaknis
į pilkas grindinio samanas.

Vaikas miega prie durų,
it šuo, lietuje
iš namų pavarytas.

Sapnai pasilenkia,
paglosto galvelę
ir girtų giesmių išsigandę
pakyla link dangaus upeliuko,
debesis plukdančio toliuos...

... toli suskambo varpai.

Gedulą skelbia.

Din don din don.

Lietus veidus užpurtusius skalbia.

Din don din don.

Gedulo maršas varva nuo stogo.

Vasara baigiasi rudenį.

Vaiko prie durų nėra.