Finišo tiesiojoj
aš vėl sustoju
ir dairaus.
Iš kur pučia jūrų vėjas?
Jis primena žuvėdras
ir keltus
(iš šiandien į vakar)..
Ten laisvė,
mėlyni skraidantys žibintai,
kaip mūsų žaizdų bintai-
norai, teikiantys viltį...
Pažįstamas jausmas,
kai nebelauki,
kvėpuoji
–
ir nereikia
pirmauti
iš šiandien į
rytojų.
Sakei
Mes
Turime
Viso
Pasaulio
Laiką
(prisimenu)
Finišo tiesiojoj
nebežinau jau –
KAM?
Todėl sustojau.
Rašyk
Eilės (46462)
Fantastika (1303)
Scenarijai (287)
Esė (1089)
Proza (6933)
Šiukšlių Dėžė (17216)
Vaikams (1695)
English (738)
По-русски (1160)
Po polsku (373)
Konkursas (25)
Justea


