Finišo tiesiojoj

Finišo tiesiojoj
aš vėl sustoju
ir dairaus.

Iš kur pučia jūrų vėjas?

Jis primena žuvėdras
ir keltus
(iš šiandien į vakar)..

Ten laisvė,
mėlyni skraidantys žibintai,
kaip mūsų žaizdų bintai-
norai, teikiantys viltį...

Pažįstamas jausmas,
kai nebelauki,
kvėpuoji

–

ir nereikia
pirmauti
iš šiandien į
rytojų.

Sakei
Mes
Turime
Viso
Pasaulio
Laiką

(prisimenu)

Finišo tiesiojoj
nebežinau jau –

KAM?

Todėl sustojau.