Dar vis tikiu maža akla viltim.
Tikiu net žmonėmis šiandien, atrodo,
Nors jie dažnai vieni kitus išduoda,
Pateisindami nuodėmes lemtim.
Dar vis tikiu ir tavo meile,
Nors ką tik abejojau, ar tiesa...
Gal tai ir bus pati gražiausioji klaida,
Kuri kada širdin susmigs tarytum peilis.
Bet šiandien – aš garbingas ir švarus,
Lyg motinos širdis ar tėvo mintys.
Nors tai tik – vėl tos aklos viltys,
Ne kartą žuvęs, vėl viskuom tikiu.