Prisimenu tik kiemo obelį ir Leo. Tas medis vasarą žiedais nuberdavo kiemą, ir, man atrodė, kad nedaug beliko ir pradės plikti nuo viršūnės, išbarstęs savo baltus žiedlapius pavėjui. Bet jis nepliko. Žiedai nusklisdavo iki vandens, o tada, atplaukus kokiai valčiai, suraibuliuodavo ir rodėsi it plaukiotum tarp debesų.
Prisimenu, Leo surakindavo mane viena ranka ties alkūnėmis ir vesdavo. Per mišką, per kaimynų sodus, o kartais tik per mūsų kiemą iki ežero. Tada sakydavo: „žiūrėk, ir saulė, ir mėnulis danguje – vienu metu, – matai? “
Mačiau, tikrai, prisimenu, mačiau dviejų jų atspindžius vandenyje ir baltus žiedlapius prie kranto. Kažkas tam vandeny yra, paskui galvodavau, nunarindavau galvą anapus liepto, norėjau įžiūrėti.
Bet įžiūrėjau tik tada, prie jūros. Kojos pynėsi dėl sniego gniužulų, pavirtusių ledu, o takas nuo stotelės buvo siauras. Mes ėjome po vieną, aš pirmas, tu antra. Mano batai bandė platinti takelį, bet tu liepei nesišvaistyti, taip ir pasakei: „nesišvaistyk, reikės gi dar jėgų“. Tada išlindom iš pušyno, vėjas, sumišęs su stiklo smiltimis, braižė veidus. Tavo nosis buvo gerokai rausva, mano mėlyna, sakei. „Tavo veidas melsvas“, pabrėžei, „lyg būtų išvirkščias“. Aš neįsižeidžiau, tokie pasakymai mane net džiugino. Tu nieko neslepi, pyksti, galvojau. Tada, priklaupęs prie vandens, ant ledo, – buvo saulėta – aš pamačiau tuos pat spalvotus raibulius, kuriuos matydavau vaikystėj ežere.
„Ir saulė, ir mėnulis“, – tyliai pasakiau. – „Vienu metu, matai? “
Tą dieną mes palikome „ligo“. Tą dieną supratau – dabar mes esame vanduo.
*kitas „Ligo“ dalis įmanoma rasti
čia.
2011-12-14 12:35
atradimas nežavi
2011-10-09 17:54
Gal tai ir būtų nuostabu, bet nematau visumos. Nepatinka kūriniai, patiekiami dalimis. Ką čia gali komentuoti iš vienos dalies?
2009-12-31 23:38
labai nuosirdu,intymu
2009-11-26 13:42
nesigėdysiu - šiurpuliukai.
2009-11-26 12:00
"Tas medis vasarą žiedais nuberdavo kiemą, ir, man atrodė, kad nedaug beliko ir pradės plikti nuo viršūnės, išbarstęs savo baltus žiedlapius pavėjui. Bet jis nepliko." (čia apie Lukį).
2009-11-26 01:14
Čia mes su johny nenorim, kad gautusi, "tu man duodi, aš duodu tau". Gal johnis tavęs kartais nepaskaitydavo, bet aš kartkartėm prisėsdavau. Ne išimtis ir dabar.
Tekstą medžioju tartum Panas, kuris buvo geras medžioklis, bet nelabai turėdavo ką pasakyti, kai išeidavo į žmones. Tikiuosi, skaitei K. Hamsuno "Paną", nes kitaip jaučiu nesusikalbėjom.
2009-11-24 22:57
žiūrėti į vandenį kol supranti. skaitau ir jaučiu tokį liūdną, gal tiksliau tolimą žvilgsnį.
2009-11-24 02:04
Ir ta obelis, žydinti vasarą... Kažką neatitinkančio metų laikus jau lyg skaičiau pas tave?
2009-11-24 02:01
Nuostabus tekstas, talentingas tekstas, kimbantis tekstas ir mistiškas. Nežinau, ar man tik pasirodė, rodosi, bet tai nėra "pasikartojimai", o virtimas vienas kitu?
2009-11-22 17:48
Man tavo kūrybos, žodžio stebuklingumas - lyg paslaptis. Bnadau žiūrėti vienaip kitaip - nerandu. Bet į širdį eina, ir viskas.
Tekstukas trumpas, koncentruotas, bet kam tuščiažodžiauti? Jis sukuria tokią erdvę, jog ji gilesnė už daugelį istorijų, kurios šiandienoje knygomis verčiamos.
Tu graži. Nes tavo kūryba Tokia.
2009-11-22 16:43
Pasirodė, kad tai viskas, ar bent artėjama prie to. Nes kitą kartą tysodami lyg balutės dar galėtų pamatyti baltus rėžius ten, viršuj. A?
2009-11-22 00:07
Labai,labai gražu.Man patiko.
2009-11-21 23:25
Si bile, perskaičiau visas dalis, tiesiog puiku. Visiškai nelėkšta lyrika, visiškai nesaldi. Tokia kalba yra daug vaizdingesnė už ilgus, palyginimų būdvardžių prikištus sakinus. O tai yra geras SKONIS, geras JUTIMAS.Ačiū, Tau.
2009-11-21 15:44
... siejasi pasikart-ojimais
2009-11-21 13:32
padžia užburianti. tokia švelni.
tikrai labai labai graži
2009-11-21 09:47
gražu, tikrai raiški raiška, o mintis glumina, na kiek aš jos galėjau pagauti kažką kažkur nuskaitęs ( pats supratau, kad apie "visi esame viskas, visi esame niekas")
2009-11-21 09:32
Labai graži lyriška pradžia. Jaučiasi moteriška jautria ranka parašyta, bet - keistoka, kad Si bilė tapo berniuku.(čia pajuokabvimui). Patiko.