VEIKĖJAI
Aš
Nykštys
Smilius
Didysis
Bevardis
Mažylis
Pirma scena
Aš
Kodėl žiūri į mane?
Naujau nė karto matęs nesi
Žmogaus, kurs kapstosi savęs liūne?
Man tavo išraiška per daug drąsi.
Nykštys
Žiūriu, nes atsibodo nematyti
Pasaulių purvo tavo akyse.
Žinau, turbūt neverta nė sakyti,
Kad man pabodo nuolat būt Liukse.
(Nykštys atsigula delnan)
Aš
Ir tu? Ir tu man nori prieštarauti?
Kaip prieštaravo kątik tavo brolis?
Prašau manęs purvais nekraustyt
Juk tavo darbas – tikslą rodyt.
Juo ir seku aš
Ar pamiršai jau?
Smilius
Atrodo, suprantu tave daugmaž....
Bet aš tave kenčiau kur kas skaudžiau
Už brolį,
Skaudžiau už tikslą,
Kurį tau rodžiau.
Jaučiuos išsprendęs mįslę,
Kurios atsakymo dar nežinai.
Todėl ir kaltinai.
(Smilius prigula šalia Nykščio)
Bevardis
Na? Atrodo tavo akys klausia,
Kodėl ir aš karingoj pozoj.
Bet pikto tavo tono aš nelauksiu,
Kaip laukei žiedo svajonių prozoj.
Visa teisybė, ką sakei -
Būties nėra nebūtyje
Ir nors žinojai tai, kad melavai,
Melu apkaltinai mane
Ir tik dėl to, kad aš be vardo?
(Bevardis irgi atsigula delnan)
Aš
Mažyli,..
Mažyli, atsisuk.
Juk nepritarsi brolių paskaloms?
Žinau, aš negera, mažiuk,
Bet kas dar be tavęs mane paguos?
Geruti, juk tu žinai, pasaulis nuostabus
Bus tekant saulei, kai ugnis prabus.
Mažyli, ar manim tiki?
Mažylis
Tavim?
Už ką tavim tikėt?
Netolerancija, kurią parodei man
Neleisdama net prisidėt
Prie darbo vien tik todėl, kad aš mažytis...
Melagė tu.
Neūžaugoms dangus?
Ne tavo kūne,
Tiktai ne tavyje.
(Mažylis dar ilgai žiūri man į akis ir atsigula šalia brolio Bevardžio)
Aš
Na ką, likai tu vienas?
Kaip visada...
Toks išdidus kaip plienas
Su pykčiu lako akyse.
Koks nuosprendis,
Didus teisėjau?
Didysis
Aš pradedu sprindį
Bet jo nebaigiu.
Jau broliai pasakė mano žodžius
O aš tik žiūrėsiu
Į gniuždomą sielą
Nuo pabaigos iki pradžių
Ir atgal.
Nepamiršk – aš stebiu
Tavo mintį ir žvilgsnį.
Nepasislėpsi. Girdžiu
Tavo šnabždantį žingsnį.
Kiekvieną.
Kasdien.
Amžinai.
Aš tik stovėsiu.
.....labai idomu..parasei taip keistai,originaliai ir netradiciskai.......zmogaus gyvenima susiejai su ranka...nors ir kalba eiliuota,senovine- labai artimas kurinys siandienai....fenomenalu
Man pradejo patikti scenarijai... Oj kaip patiko metalinespievutes irrrr experiment... Sita- labai idomus vien tuo, kad kai islenda rimas, tai jis toks ryskus/grazus/fajnas. Patiko. Puiki mintis... Vienisas kaip pirstas... Visas tas pirstu atsigulimas... Mmmm...:)