Kai sugrįžta

Kartais sugrįžta praradimai
ir sušaudytam danguje
beieškodama paukščių-
suprantu, kad tikrai
ne-sapnuoju.

Viskas kartu
kaip kumštinėj pirštinėj
išyra
išnyra
lašais

ir nubėgančiais siūlų takais,
kuriais jau nebeisim.

Net kai tikiu.

Apdulkėjusiais vokais,
kai sugrįžta
vaikystė
pirštų galais
bijau pažadinti
svetimą pastabumą

kad neklaustų
„kiek sveria
tavo širdis? “

Aš prisimenu
ką sau leidau pamiršti
beieškodama paukščių
su tinklais delnuose
atimtais iš jūrų gelmių

nedrįstu pasakyti
kad sveria ji
šitiek

kai uždarytos langinės
ir trūksta smuiko stygos
nuo tylos
nuo tikrumo

nuvingiuoja takeliais
jautriais virpančiais pirštais

be publikos

kai leidžiu sau
prisiminti.