Dar likusios pavienės kaimo svirtys neranda šulinių, skalambija tuščiais, prakiurusiais anytų kibirais, prirakintais grandinėmis karvių, nuklydusių rudeniop, taip ir užmigusių pamiškėse su neišmelžtu sielvartu.
Dvi paskutinės eilutės sukrėtė mane. Vos neišmečiau statinaitės iš letenų. Į ją gal kažkada pieną pildavo? Nesužinosim, nes mėgstam pravažiuoti ir nesustoti.