Pavasariui pražydus

Kaip iš žiemos pūgų užburto rato
Pavasaris saulėtom pėdom sniege skleidžias, ritas
Nerimastingoj sieloj mano,
Šaltojo skliauto slegiami,
Vėjai šilti pradeda žaist
Mintys atidžiai tykiai austos,
Pavargę nuo goslaus savo pačių beviltiškumo,
Lyg pančius metasi ir prašosi vis lauk.

Kaip tyras gležnas vandens lašas
Sniego kepurę apžavais savais ištirpdė
Ar obuoliai sidabro, aptrauktas krištolu egles dabinę,
Staiga supuvo ir nukrito vėl žemyn,
Taip viltys mano slapčiomis supintos
Dabar verpetuos įsuktos karštų auksinių gijų
Ir niekaip, netgi paslapčiom, niekur negali dingt.

Tuštybė dar sykiu dusint pradėjo
Ir trauko idealistinius saitus,
Kely gyvenimo saldi linksmybės mugė
Dažnai vis vizijom vaidenasi galvoj.

Kur tik keliauju manęs vis kas tyko
Mažai gailėdami minučių egzistencijos trumpos,
Nelašančių gyvenimo indan prasmingai...

O aš einu. Klausau atidžiai.
Tyru sausu oru, lauku žvaigždėm nužertu,
Žengiu trapiu, belūžtančiu ižu
Atsargiai. Pėdom dar vis veltiniuotom.
Aplink kaip plaštakės gėlytės zuja,
Baltutės sukasi vis atspalviais medaus,
O man nelinksma... Anaiptol. Man netgi koktu
Klausant šiltų perliukų, dūžtančių langan - lietaus.

Neduodančios ramybės mintys padrikos, miglotos,
Tetrokštančios sugrįžt savon šalton erdvėn,
Kur melancholija nuteptos raidės
Eiliuodavos taip paprastai, lengvai...
Kur jausmo gilumos, klampinančios į patį liūno dugną
Neteikdavo vilties išnirti ar iškilt bent kiek,
Padėdamos suvokti esmę
Būties, teistinių ar fatalistinių mįslių...
(Ir egzistencinės vertybės ten buvo aukščiau visų,
O metafizinių dvejonių pinklės svaigindavo tarsi vynu...)

Deja, tačiau dabar tai užmarštis -
Viskas kitaip gi jau.
Šilti malonūs spinduliai kutena veidus rausvus,
O akyse ledinėm ašarom bespindint
Viena štai ritasi manuoju skruostu...

O visgi. Aš tikiu. Bandau bent idealistiškai tikėt,
Jog vienąsyk pavasariui pražydus
Atgimsiu aš kartu su juo,
Bet jau ne pagrindu tuštybės.
Pasėsiu amžinybės grūdą savyje giliai,
Tikėjimo apsišarvuosiu skydu
Ir pažinimo tiesdama sparnus plačiai
Pakilsiu lig beprotiškų aukštybių.