šienligė

M. J.

už nakties tik slyvmedžių alėjos
ir tuštėjantys mėnesiai

vienas po kito laikrodžių kampuos
būriuojasi vėjai, šunys, instinktai,
mergaitės -

mes jau nebekalbam
tik gražiais veidais vienas
į kitą pasižiūrim

sakytum dienos pasikeitė ir
nebereikia eiti krantais
šauktis debesų pagalbos
kad lytų
vis lytų

mergaitės išlaižo žaizdas
fleita išpučia kitus -
į tave į mane panašius
kurių skruostai
tarsi įgaubti veidrodėliai
negyvus mūsų atvaizdus
atkartoja



todėl kai pabundi
o paakiuos nepritvinkę skysčio
žinai kad dar nesulaukta
pievų žydėjimo