nykštukų kepurėse

Mes gyvenam nykštukų kepurėse
kai rytas spinduliais nubučiuoja tau veidą
kai rankogaliais matuoju atstumą
nuo savo pagalvės-link tavosios
kai nesakau
-pasislink-

ieškančios lūpos sutinka rankas tamsoje
apsiveja kaip šalikas šiltą kaklą-
mums pro didelius atdarus langus
kvėpuoja sodri vasaros naktis-
niūniuoja ryto užmarščiai
kai jaučiu
-sapnuojam tą patį sapną-

kol nykštukai gyvena-
mes miegam kepurėse tyliai
kvėpuojam į taktą
pasitinkam pavasarius/vasaras/rudenius
o
žiemą
išbėgam
į
kiemą

krentam į pusnis ir
slepiamės
po kepurių pūkuotais burbulais
tada
-apsimetam-kad-ilgai-ieškom-viens-kito-

o suradę juokiamės
iki kito nubudimo

-

o gal taip rimtai
suvisam.