Kai

Kai nejunti
      kada pranyksta mintys
tarp sapno realybėje supies
        štai
              tolumoj
vėl atidunda žingsniai
taip tyliai
      kaip
          griaustinis po audros
ir suprantu
            nešilta
                    ir
                          nešalta
gerumas įsčiomis
                      ir
                        buvimu vilioja
Tu nuostabi
                savu žingsniu
              linguoji
berniukiškai atžagaria ranka