Šukes ir nuoskalas,
lyg aklas angelas,
apakintas kitų
vienatvės spindulių,
semiu iš neišsemiamai
gilaus užutėkio.
Semiu -
ir taip
pasaulis parieda
dar vieną mažą,
bet nepaliaujamai
tįstantį žingsnį
nuo šilo lig lauko žolių,
nuo arimo lig kūdros.
Semiu -
ir taip
gegužė nusrovena
beribiais smėlynais
tarp miriadų pušų,
upių, jų sapnų
ir vienišo genio,
jau nykstamai tikinčio,
jog Morzė dar gali atsiliepti.
Rašyk
Eilės (46460)
Fantastika (1303)
Scenarijai (288)
Esė (1087)
Proza (6936)
Šiukšlių Dėžė (17230)
Vaikams (1696)
English (738)
По-русски (1162)
Po polsku (373)
Konkursas (25)
Alchemikas iš už Neries










