Tavo vyšnios bevardės.
Šauki jas žiedais
Po saują baltumo išlupdamas
Iš to pavasariško ilgesio
Ir sodrus raudonis nuvilnija
Mano rudeniu,
Kai paukščiai sprunką nuo tavo pykčio
Į šiltus kraštus
Vėjas visada atgena žiedlapius.
Nutupia ant palangės, burkuoja.
Esu jau ne kartą
Šitaip iškritusi.
Raudoniu tada nusidažo
Tavo vyšnios.
Saldus alpulys tirpsta burnoj.





Goria Rugiuose













