„Gyvenimo purvas“

Pasaulis lyg juoda bala,
kur laimė pamiršta
iš jos išlipti stengemes
bet ji stipresnė net ir už tave.
Ji lyg lietus iš saulėto dangaus
lyg žmogus negyvenamoj saloj,
kviečia mus į balą, o tada
nejučia pasmauge...
Pasmaugs tas skausmas
kur širdy užaugo
lyg parazitas ėda laimę
tą laimės sėkla, kur
Dievas mums įdėjo,
kad saugotume taip,
kaip pažadėjom,
bet tai purvas niekadėjas
ją praryti užsinorėjo.