Sapnuoju kartais

sapnuoju kartais
kad ruduo
kad gandralizdžiai
tušti

ir tik mėnuo šilu
ridena savo galvą
akis nudelbęs viršum
pažliugusių kemsynų –

ir tamsoj vilkai
suuodžia savo priešą:
- tėvynės, vyrai!
- tėvynės, vyrai,
gint

paskui: uodai ar kulkos
zvimbia pro ausis ir
žemės pilnos akys –

ir bijau pabudus kailio
neberast –
Viešpatie, jis šitaip kvepia
partizanais