Džiaugsmas

... ir apsupau save
tirpstančiom tuštumoje
tolimai juntamom akimirkom.

Mirkiau kojas
baloj,
palikusioj odoj dėmes,
pilkumą,
skrebenančias it pasaulio
istoriją
skruzdėles,
lyg tykančias užpulti mano
ilgesį rytdienai.

O gal..? Ir kitąmet gal neblogiau bus?..

Tik mintys zuja, sukasi, raitos,
nerimsta...
Kvapai grafito, žvakių, kavos,
bohemiškos logikos gniaužtuos.

Gerai, kad per Kalėdas gavau naują pieštuką.