Spalva

Skaičiuoju paskutines gyvenimo dienas. Atsikeliu, visur aplink tik balta. Skaičiuoju:  4- erios sienos, 1-erios lubos ir 1-erios grindys. Ką galiu tokiu atveju pamanyti? Balta. Viskas pradingo: tai su kuo gyvenau, apie ką sapnuodavau, dingo.. Dabar tik sugebėjimas galvoti beliko, viskas atimta, ištrinta. Esu žmogus be ateities. Prisipažinsiu, kad ir praeitis miglota. Kiek prisimenu savo akyse matydavau ir kitas spalvas, ir jos buvo tokios ryškiai ryškiai nebaltos.  Ir durys kambariuose būdavo. Nieko nebesuprantu. Ir langus, kaip kad tai būtų vakar, prisimenu. Keista. Langai buna ir stikliniai.. ir ivairiu formų. Mm.. ir tie langai kartais būna perskirti tokiomis medinėmis lystelėmis, kurios būna baltos. O kokios būna kitos spalvos? (susimasciau net..). ar tokiu buna..?


    Saulė ties 12- ta valanda. Neramu. Einu, net nežinau koks dabar metų laikas, kokie metai, tuo labiau kuri diena... bet ar tai tiek jau svarbu? Aplinkui gražu, vienos spalvos: žalia, gelsva, rausva. Tiesiog geriuosi . Dairausi. Vėl pradedu mąstyti apie laiką. Jau keliu ranką, prikišu ją prie nosies, bet staiga prisimenu, kad neturiu laikrodžio. Pamečiau- tariu sau mintyse. Nepasakysiu kiek praėjo laiko nuo tada, kai iš ypročio vėl ranka vos nebegstelėjau sau į nosį. Nežinau. Atėjo laikas. Prieinu baltą koridorių. Balta mane žudo. Spalvos blanksta. Akis pamažu užgniaužia mirtina mano akims šviesa.


    Sėdžiu ant laiptinės laiptų. Viską aplink regiu. Žmonės, veidai.. Viskas man taip artima. Stengiuosi neatitrūkt nuo realybės. Vakaras. Gražu, tiek spalvų. Mėginu negalvoti apie blogus dalykus. Policija, kraujas, užmuštas draugas. Visgi pagalvojau. Žinau, susitepiau. Mane teis. Tai..? Pasitaiko, bet visgi kaip čia malonu, matyti toks vaizdas. Tiesiog gražu. Jauku. Tik kiek antrankiai jau pradėjo spausti rankas. Pritrynė laikrodis. Kiaurai perbedžiau žvilgsniu laikrodį. Porą kart į jį bagstelėjau. Keista. Jis sustojo. Man taip nenutinka. Jau laikas. Mane griebia ir velka.