Pašėlęs traškesys už nugaros.
Atsisuki - tyla.
Ir vėl kartojasi pasiutusiai.
Atsisuki - veidai...
Už tai, kad saulė jau nuskendo,
Skubėjo vėlei seniai pas mane
Ir savo patirtį perdien sukaupę,
Klausė, ką sukaupiau aš?
O aš ne tylomis prabilęs,
Ieškojimų jau iškankintas ir nykus,
Visas išblyškęs, virpantis,
Jiems atsakiau:
„Brangieji, prašau, tiktai ne šiandien,
rytoj ateikit pas mane... „





Woognytea










