Archetipinei nakčiai sanguliaujant su gatvėm,
Apsiblaususio miesto beaistrėm šviesom,
Iššnabždėk man gyvenimus miegančių aikščių
Benulyjančio rudenio valso natom.
Iššnabždėk man, kaip aimaną slepiančiom lūpom
Prisilietus atgyja po vieną sapnai,
Ir mažytės šokėjos, nusimetusios rūbus,
Piruetais vilnija ir varva stogais. - -
Čia senokai nelijo. Čia amžinas štilis.
Čia išplaukę laivai visad grįžta į uostą.
O bevystančios moterys myli ir mylis
Poetiškai. Pamaldžiai atsukdamos skruostą.
Ištisinėm ir kreivėm, vagojančiom tylą
Tų, kuriems dar negimus išrautas liežuvis,
Užkalbėk man likimą audringą ir gyvą
Ir iš linijų delno ištrink tai, kas buvo.