rebel soul arba pats nuoširdžiausias eilėraštis

I'm a rebel, soul rebel

- tai melas

koks ten iš manęs maištininkas -

kasdien sakau budinčiai „labas rytas“ ir net šypsausi -
ji mane nervina.
viena iš tų bobų, kuriai reikia viską žinoti, ypač apie atlyginimus.
vieną šeštadienio rytą ji įsiveržė pro duris,
norėjo suskaičiuoti kiek galvų miega bute,
kad žinotų, kiek reikalauti iš mūsų už liftą ir kitas komunalines  -
atstačiau krūtinę, bet pasiųst ją išdrįsau
tik uždarius duris.


koks ten iš manęs maištininkas -

fuck'ą parodžiau tik vieną kartą,
tik vienam vairuotojui - jis manęs vos nenutrenkė nuo dviračio
ir dar vaizdavo pasipiktinusį, spaudžiojo garso signalą.
buvau irzli, pirštai patys susirado teisingas pozicijas.
tuo tarpu visus kitus asilus tik mintyse pasiunčiu,
vaizduoju, kad jie manęs nejaudina.
bet juk jaudina, bl*** kaip jaudina,
kartais net oda pašiurpsta iš pykčio.


koks ten iš manęs maištininkas -

keikiuosi - ir tai tik su žvaigždutėmis,
taip mane auklėjo. sakė, mergaitėms negražu
sakyti negražius žodžius. netinka. kartais muilu praplaudavo burną.
auklėjimas buvo paveikus -
iki šiol negražius žodžius tariu tik patyliukais
ir vis jaučiu muilo skonį.


ir galų gale,
kokia ten iš manęs siela -

krikštyta, bet bažnyčias lankau tik užsienyje,
nufotografuoju ir dingstu kuo greičiau.
nuotraukas paskui dažniausiai ištrinu, nes būna per tamsios.
viskas gal būtų buvę kitaip, jei būčiau berniukas.
man patiko tie varpeliai per mišias, kai visi klaupdavosi.
dilin dilin, mielai būčiau skambinusi pati,
bet tik berniukus prileisdavo prie altoriaus.

jei būčiau berniukas,
gal dabar būčiau kunigas,
galėčiau maištauti prieš dievą.

dabar gi
koks ten iš manęs maištininkas,
kai dievo neturiu.



* pagaminta pagal užsakymą