Jis gali klausytis

Mėnulis gali klausytis.
Tik jis girdėjo, aš –
vakar verkiau.

Jausmai jo –
tai pabodę senos plytos.
Niekas neklausia.
(„ar geriau? “)

Jis visdar sugeba pajausti,
nematė jis tirštų akių.
Nes vakar – bėgom  –
nebesirinksiu žodžių subtilių.

Tuščia. Šalta.
Ir nesvarbu...
kaip keista –
vienišas žmogus
Tarp gatvės rebusų
aiškių.

Mėnulis sugeba klausytis.
Ir jei ne jis – tai aš.

Tylu.