Pogai

Seiliojas valkatos, delnais tuščiais,
Tiesia, bukčiom turėčiau duoti pogams.
Tyli, akis sviedžia į mano,
Krapšto gailestį lauk,
Tarsi jo apstu viduj,
Viliasi apnuogins.

Pogai kaukši kulnais,
Šaukia skurdą užgyventą,
Purvina maldą- suodžiais.

Vėpso praeiviams,
Keiksmais riaugo, 
Abejinguosius karia mintim-
Šlykštus, tas „gyvenimas“ pogų.