Vakuumas

Virpinant lūpas
galvoje atsiranda
atgimsta
nesvarbu, jog
mane įpareigoja
laikas
(jei rytojaus nebus –
man ant jo nusispjaut).
Kofeinas man
netinka
blaiviai –
niekad nejutau
suvokiu aplinką nors
ir nemačiau
(darkart  galėsiu
įkvėpti savo kvapo)
suprantu, kas tai
gyvybė
(jei kada šalia buvo, ar rytoj
atsiras – užuosiu)
būt bent su savim –
prabanga.

Sunkiai ir varginančiai dirbti.