Ant smilgų supasi rasos lašai,
Su vėju žaidžia saulės spinduliai,
Kvapnių gėlynų vainike
Čia vasaros nublanksta prieš tave.
Nublanksta ryto bundantis dangus,
Prieš tavo žvilgsnį - man jisai brangus,
Čia tartum rūkas viską dengia ilgesys,
Kada gi, mėlynakė pas mane sugrįš?
Ant smilgų vis dar supasi rasos lašai,
Žinau, eilių rašiau tau per mažai,
Kiekvieno posmo esmėje -
Nublanksta žodis prieš tave.