kai laikrodžio rodyklės
viena kitą apkabino
Tavo akys gėrė mano žvilgsnį
tartum saldų vyną
minėjom praėjusį ilgesį
priėmėm ašarų palikimą
supratom nerimo gimimą
stotelėj laukiantį likimą
nors mūsų lūpos net nesukrutėjo,
nors mūsų akys net nesumirksėjo
tyla daugiau pasakė nei norėjom
norėjai lėkt šviesos greičiu toliau
savom mintim Tave pasivijau
vel susitikome kaip sankryžoj keliai
aš pasakiau kad myliu nebyliai
nors mūsų lūpos net nesukrutėjo,
nors mūsų akys net nesumirksėjo
tyla daugiau pasakė nei norėjom