O vaike

O vaike,
Priglausk
Drebančias lūpas
Prie mano blauzdų
Ir iškvėpk blogas mintis –
Neprašau bučiuoti.

O vaike,
Pažvelk ... 
                                                                  (man per sunku,
                                                                  tu mane skaitai)

... tik dirstelk
Pro langą ir,
Pasisėmęs švelnumo,
Pakelk akis.

O vaike,
Tai tik rėmai
Be stiklų. Nesisverk –
Iškrisi. Juk žinai,
Mano egoizmui
Mažai rūpi tavo noras
Atsispirt nuo aptrupėjusios
Palangės.

O vaike,
Palik savo literatūrą.
Ne simbolizmas čia,
Ne apsilupusi palangė
Mano senkančios jėgos.
Atnešk, mielasis, šalį
Ir įsupk į jį naivumą
Arba susirink savo žanrus
Ir trenk duris – geriau
Trenksmai nei tylos.
Tik nemirk, nes nebus
Į ką puoselėt vakarų.

O vaike...

... kad tu žinotum.