Kol jaunas

Kliedesiai tik
Perviršę supratimą
Nuo vieno ženklo lig kito
Neišlaisvintas ego
Prižėlusiais žemės mostais
Įpilsiu į delną
Probėkšmom
Sulėtėjusio kvėpavimo dulkių
Taip trokštu
Pralaužti erškėčius
Kalbos
Jei nebūtų dainų
Nebūtų tylos ir švitimo
Sustengusiom rankom
Šaltiena manos kasdienybės
Taip dreba
Atolas
Rugiai nudažyti prie kelio
Ir sėja tylus
Donelaitis
Kol jaunas, kol dar nepasenęs
Į tinką
Drakono dantis