X karta

Ar jums kada nors norėjosi viską mesti, pakeisti aplinką, o gal apskritai apversti savo gyvenimą aukštyn kojom? Tokia mintis, ko gero, bent kartą gyvenime šauna kiekvienam jaunam ar vidutinio amžiaus šiuolaikinės visuomenės atstovui, pavargusiam nuo transporto kamščių (juk ir taip ryte paskutinę minutę išlėkėt pro duris, palikę pusiau nugertą kavos puodelį ar paskutinį sumuštinio kąsnį lėkštėje…), nesibaigiančių darbų, suirzusių klientų skambučių, nepatenkintų namiškių balsų, priekaištaujančių, kad ir vėl skyrei jiems per mažai dėmesio...

Paprastai tokios mintys atsiranda ir dingsta. Kartais palieka pėdsakų: ryžtamės mesti rūkyti, pakeisti darbą, automobilį, sugyventinį ar bent sporto klubą… Kiek iš mūsų, kartkartėmis ar dažniau kamuojamų noro viską mesti, pakeisti, ima ir taip padaro, palieka viską ir visam, išeina, išvažiuoja, išskrenda, išplaukia nesigręžiodami atgal? Nedaug, vos vienas kitas. Pažįstat tokių?

Douglas Coupland „X karta“ būtent apie tai. Ne, ne apie bemieges naktis ar „nedarbingas“ dienas, kai sėdi, guli, stovi ar vaikštai graužiamas minčių, jog reikia kažką daryti, pabėgti, dingti, mesti įgrisusį įtemptą darbą ir paprasčiausiai tapti ledų pardavėju, atrakcionų parko sargu ar dar kuo nors. Tai knyga apie žmones, kurie metė gerai apmokamus darbus ir iškeitė didmiesčius į ganėtinai ramų gyvenimą Palm Springse, Kalifornijos valstijoje.

Palm Springsas – „tykus prieglobstis nuo bandos gyvenimo, kurį gyvena didelė dalis vidurinės klasės atstovų“. Šiame miestelyje nėra vidurinės klasės, čia gyvena arba labai turtingi, arba visai ne, t.y. aptarnaujantys turtinguosius. Pasak vieno iš pagrindinių knygos veikėjų, „tai miestelis, kuriame seni žmonės bando nusipirkti antrą jaunystę ir keletą visuomeninių laiptelių pakopų. Kaip sakoma, mes leidžiam savo jaunystę kaupdami turtą ir leidžiam turtą siekdami susigrąžinti jaunystę“.

Pagrindiniai knygos veikėjai – trys draugai Endis, Klerė ir Dagas. Dagas gimė Toronte, Klerė – iš Los Andželo, Endis – iš Portlendo. Dagas ir Endis dirba bare „Pas Larį“, Klerė – konsultante parduotuvėje. Jie nuomojasi būstus vienas šalia kito, laisvalaikiu susirenka pas kurį nors namie arba palaikiu Dago „Saabu“ važiuoja į pikniką. Draugai filosofuoja apie gyvenimą ir pasakoja įvairiausias istorijas – pramanytas arba tikroviškas, bet visad atspindinčias jų požiūrį į gyvenimą, baimes, lūkesčius, mintis.

Endis:
„Iš tikrųjų: kam dirbti? Tik tam, kad prisipirktum dar daugiau visokio šlamšto? <…> Kas mus verčia blaškytis iš vienos vietos į kitą? Kas mus verčia arti, kad galėtume prisipirkti ledų, sportinių batelių ir itališkos vilnos kostiumų? <…> vis dėlto negaliu atsikratyti jausmo, kad mes jo nevertinam…“

Dagas:
„…kiekvienas žmogus pasaulyje turi didelę tamsią paslaptį, kurios jis kol gyvas neatskleis jokiai gyvai būtybei. Nei savo žmonai, ne vyrui, nei meilužiui ar kunigui. Niekada. Aš turiu savo paslaptį. Tu turi savo.“

Klerė:
„Žinai, aš iš tikrųjų manau, kad, kai Dievas kuria šeimas, jis pirštu duria į telefonų knygos puslapius ir aklai išrenka grupę žmonių, o tada sako jiems visiems: „Tai va, ateinančius septyniasdešimt metų turėsit praleisti kartu, nors ir neturit nieko bendro tarpusavyje ir netgi ne taip jau labai patinkat vienas kitam.“

Endis apie Klerės vaikiną Tobijų:
„Jis man įkūnija visus mūsų kartos žmones, kurie eikvoja geriausius savo gebėjimus užkalti pinigus ir labiausiai vertina tai, kas lengvai pasiekiama.“

„X karta“ turėtų sudominti tuos, kurie galbūt išgyvena vertybių krizę, nori susidėlioti mintis apie savo vietą šiame pasaulyje, apie pasirinkimą, tarp to, ką reikia daryti, o ką norėtųsi…

Ją verta pasiskaityti dar ir dėl savotiško paaiškinamojo žodyno, kuriame rasit įvairių žinomų ir dar negirdėtų žodžių bei išsireiškimų. Pavyzdžiui, ar žinote, kas yra draugystės dūmai, nostalgija pagal įstatymą, maklažas, skurdochandrija?.. Jeigu ne, rasit atsakymus knygoje.