Vatikano paslaptys

Dar viena įdomi knyga apie Vatikaną ir jo paslaptis. Šįsyk – apie tai, kaip Pijus XI apmulkino rusų bolševikus, kodėl Mussolini‘s įkūrė Vatikano valstybę, dėl ko buvo galima priekaištauti popiežiui Pijui XII karo metais, kaip popiežius ir žydai dalijosi karo vaikus, kaip Katalikų bažnyčia vos nepalaimino kontracepcijos, kodėl Lefebvre’o byla nebuvo schizma, kaip Jonas Paulius II pakeitė istorijos eigą ir kas slėpėsi už bandymo į jį pasikėsinti 1981 m., apie paslaptingąjį „Opus Dei“, „Dievo bankininką“, „Trečiąją Fatimos paslaptį“, „Kodėl Panzerkardinal neturėjo tapti Jono Pauliaus II įpėdiniu“.

Septyniolika skyrių ir ypač jų pavadinimai intriguoja, provokuoja, netgi skamba kiek skandalingai. Tačiau knyga parašyta istoriškai korektiškai, nepaisant kiek bulvarinio antraščių stiliaus. Tai – mitų apie pastarojo šimtmečio Vatikaną griovimas, paremtas įdomiais faktais. Knyga išversta į italų, kroatų, rumunų, lenkų, portugalų, japonų, verčiama į serbų, bulgarų ir rusų kalbas.

Bernardas Lecomte’as (g. 1949) – pusiau lenkas, pusiau prancūzas, baigęs Rytų civilizacijų ir kalbų institutą Paryžiuje (jo tėvas Gérardas Lecomte’as – arabistikos profesorius), dirbęs žurnalistu. B. Lecomte’as – daugiau kaip dviejų dešimčių knygų autorius, tarp kurių yra mokslinių veikalų, romanų. Jis yra parašęs ir Jono Pauliaus II biografiją (2003), apdovanotą religinės literatūros prizu, įsteigtu 1984-aisiais. Rašytojas turi internetinį dienoraštį (http://www.bernard-lecomte.com, http://lecomte-est-bon.blogspirit.com).