
Atrodytų, knygų apie pokarį prirašyta daugybė: romanų, novelių, studijų, atsiminimų ir taip toliau, ir panašiai. Demitologizuoti, sąžiningiau ar moderniau aprašyti irgi bandė ne vienas, dažnai skandalingai (M. Ivaškevičiaus "Žali"), tačiau paprastai ne itin pavykdavo. Šis bandymas yra vykęs.
Vertėjo T. Četrausko romanas pasirodė pirma vokiškai ir buvo itin gerai įvertintas (daug kas jį laikė geriausia Frankfurto mugės lietuviška knyga). Romanas nedidelis, bet itin "tirštas". Panaudojamos beveik visos kalbos ir žodyno galimybės, kartais sinonimikos net per daug. Knyga ironiška ir net groteskiška, persiėmusi G. Grasso, kitų šiuolaikinių vokiečių prozininkų dvasios.
Siužetas supintas ir papasakotas tikrai virtuoziškai, skaityti nepabosta. "Tai istorija apie kolaboravimą, išdavystę, pasipriešinimą ir tai, kaip sunku būti didvyriu". Tiek partizanų būrio vadas Velnias, tiek "arijai", tiek "bratokai" (manau, nereikia aiškinti kas slypi už tokių žodžių) yra tiesiog žmonės su visom įprastom ar juokingom silpnybėm.
P.S. Tik viršelis toks, lyg "Charibdės" dailininkas (-ai) pastaruoju metu sirgtų daltonizmu.