Širšių fabrikas

Kai pradėjau šią knygą skaityti, žinojau tik tiek, kad pabaigoje būsiu labai nustebintas. Tik tiek.

Be galo daug knygą rišančių elementų, kaip brolis, tėvas, širšių fabrikas, sala... Bet visas veiksmas – pagrindinio herojaus Frensio gyvenimas. Drįsčiau suabejoti paties autoriaus psichine būkle. Ar gali normalus žmogus parašyti tokią knygą? Abejoju. Tai patvirtina ir vienas juokingas faktas iš autoriaus biografijos:

1991 m. kovą jis nutarė dalyvauti Edinburgo universiteto rektoriaus rinkimuose. Oficialioje akademinėje aplinkoje, garbių profesorių ir studentų pilnoje salėje Banksas perskaitė kalbą, kuri prasidėjo taip: "Brangūs studentų asmenys, pirmiausia norėčiau su visa atsakomybe pareikšti, kad šiuose rinkimuose dalyvauju kaip oficialus Girtų šunsnukių partijos atstovas. Jei būčiau išrinktas rektoriumi, pažadu nė piršto nepajudinti dėl universiteto, tik sėdėti baruose, gerti, įžeidinėti žmones ir prašyti naivesnių pirmakursių studenčių permiegoti su manimi..."

Tikrai sunkiai skaitoma knyga. Kelis kartus mečiau ją į šalį, bet skaityti iki pabaigos viliojo žadėtoji netikėta pabaiga. Na, šiek tiek nustebino, bet tikėjausi kažko kitokio. Turbūt per daug žmogžudysčių, gal per daug šlykštumų pasitaikė knygos eigoje.

Turbūt verta perskaityti šią knygą, ypač jei jums patinka "nesveikumai". Nesitikėkite iš knygos nieko, tiesiog skaitykite ir nagrinėkite kiekvieną minimą faktą. Lengva nebus, bet galutinis rezultatas – perskaityta kitokia knyga.