
„Sezonas su šokėja” – psichologinis trileris, taip pat ir kelionių bei papročių romanas. Jo pasakotojas ir pagrindinis veikėjas, nepaisydamas mūsų epochos cinizmo ir trivialumo, o ir pats kartais jį įkūnydamas, atkakliai ieško dvasinės atramos. Jis skausmingai skiriasi su žmona, neranda sau vietos naujųjų laikų Lietuvoje. Atsidūręs užsienyje, jis pameta galvą dėl jaunos tamsių paslapčių turinčios vilnietės, kurią jam patikėjo „sąžinė ir policija”. Tačiau viešbučio, kuriame jį per Naujuosius apgyvendina izraelietis mecenatas, kaimynystėje sprogsta ne vien tik petardos, bet ir bombos. Herojaus romanas nutrūksta. Sugrįžus į Lietuvą jam iš naujo save atrasti padeda vis ta pati jo „priešininkė”– su juo jau metus besiskirianti žmona – ir saksofono melodija, atsklindanti po visų sukrėtimų ir primenanti jo žalią viltingą jaunystę.
Skaitytojai yra linkę klausti, o rašytojai – nelinkę sąžiningai atsakyti, kas yra vieno ar kito personažo prototipas. Pirmiausia todėl, kad šitoks klausimas nukelia dialogą už literatūros kūrinio ribų. Tačiau dažnai toks klausimas yra autoriui nepatogus ir dėl to, kad žmonės mėgsta ne tiek literatūrą, kiek literatūros šleifą – kūrybos aplinkybes ir faktus, kurie nieko nepasako apie gilumines vieno ar kito personažo atsiradimo romane priežastis, o tik paskleidžia gandus ir peni paviršutinišką žurnalistiką. <...>
Apie tai – kas yra kas – galėčiau, ko gero, parašyti atskirą knygą, pavadintą, tarkim, „Prototipas Nustumia Personažą Nuo Scenos“. Bet tai būtų geriausiu atveju visuomenės studija, o ne grožinė kūryba. Šitokiai knygai dar neatėjo laikas.
Markas Zingeris, Pabaigos žodis
Tai – trečiasis Marko Zingerio romanas, kurio kalba kaip visada žaisminga ir poetiška, o tematika – įvairialypė ir aktuali.