
Markas Aurelijus – imperatorius ir filosofas, mąstantis, ieškantis ir bandantis suprasti žmogus. Pažinti save. Nebijoti savęs klausti. Nebijoti sau pasakyti tiesos. Tai niekad ir niekam nebuvo lengva. Bet ar kada buvo lengva gyventi?
„Mūsų gyvenimas – tai kova ir klaidžiojimas svetimame krašte”, – sako Markas Aurelijus. Tam, kas nori pažinti save, kad nebijotų gyventi, jis gali būti geras mokytojas.
Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (121 – 180 m. po Kr.) filosofiniai užrašai, kurie buvo rasti po jo mirties ir paskelbti atskira knyga, pavadinta “Sau pačiam”. Vienų tyrinėtojų nuomone, tai medžiaga stambiam veikalui, kurio autorius nebespėjo parašyti. Kitų nuomone, tai asmeniški monologai, užrašyti nemigo valandomis Dunojaus žygių metu ir skirti sau pačiam – apmąstymų išvados. Užrašus sudaro 12 knygų.
Filosofija, išdėstyta šiuose užrašuose, patraukia ne tiek originalumu, kiek stipria įtaiga, ypač kai kalbama apie žmogaus padėtį pasaulyje. Už sudrausmintos Marko Aurelijaus teiginių logikos justi jausminga prigimtis, kitokios žmogaus dalios gyvenime ilgėjimasis. Filosofas smerkė save už tai, ne kartą pabrėždamas, kad negalima pasiduoti nuvedančiai į šalį vaizduotei ir vidiniams impulsams, bet kaip tik nesąmoninga jausmo ir minties prieštara, vaizdingai, aforistiškai kalbanti apie žmogaus dvasios polėkį ir ją varžančias ribas, yra gyviausia ir patraukliausia jo filosofijos savybė.