Šiandien baigiau skaityti aristokratą Cinzą. Kas nors paklaustų „Ar patiko?“ Nežinočiau, ką atsakyti. Greičiau „taip“ nei „ne“.
Skaitant romaną „Raudonojo arklio vasara“, nuolat sekė mintis, jog autorius yra novelistas, o ne romanistas. Kūriny būtų galima įžvelgti kelis atskirus, ne vienodos apimties ir svarbos siužetus, kuriuos rašytojas labai keistai sudėliojo į vientisą audinį. Tas audinys primena kaimišką margaspalvį apklotą, susiūtą iš įvairios medžiagos, o svarbiausia - ne vienu prisėdimu. Panašu, kad romanas rašytas ilgą laiką, kai pradžioje svarbios datalės palaipsniui virto nereikšmingomis ir galiausiai pabaigoje be laiko pasimiršo.
Romanas primena XX a. pabaigos kaimo ir miesto sandūrą, kai išsilavinę burjužai kėlėsi gyventi į užmiestį, o ten gyvenę iš anksčiau mėgavosi tradicijų ramybe ir tarnavo ponui Darbui. Tai kas romane atsitiko svarbaus, tuoj pat buvo numarinta ir užmiršta be jokios baigties ar aiškesnės perspektyvos. Panašiai kaip televizijos seriale: „Laukite tęsinio“.
Tiesa, vaizduotė suvirpėjo, kai akis užkliuvo už keletos vaizdingesnių epizodų (pvz., raudonojo arklio pasirodymas), bet jie - menki trupiniai ant vaišių stalo.
2010-08-25 17:03
O kur detalės? Susidaro įspūdis, jog teigi, tačiau nepagrindi, o tai svarbiausio recenzijos bruožo nepaisymas.
2010-08-21 11:41
Na, tai veikiau knygos komentaras. Ar būtina jį dėti čia??? Pirma, mano nuomone, reikia apgalvoti, ką nori pasakyti, ar turi ką pasakyti. Čia galbūt ir turima, tačiau pasakoma labai mažai, norėčiau platesnio teksto, platesnio aprašymo, analizės, santykio su knyga.
Pvz., kas turima omenyje šiame sakinyje "Tai, kas romane atsitiko svarbaus, tuoj pat buvo numarinta..."? Galima būtų plačiau papasakoti, kas tas "tai".
O kokį vaizdingesnį epizodą galima būtų ir pacituoti, tai suteiktų recenzijai įvairumo.