
Mano rankose atsirado naujoji mano pagalbininkė Viljam'o V. Pochliobkin'o knyga „Prieskoniai ir pagardai“. Ši knyga man labai greitai ir lengvai (ir netgi neskausmingai) išaiškino, kad net visai nevalgomą maistą pagardinus tam tikrais prieskoniais galima paversti skaniu ir maloniu. Aišku, yra ir atvirkštinis variantas (kuris vienintelis man išeidavo, kol neperskaičiau šios knygos) – skanų maistą paversti nevalgomu.
Pirmajame skyriuje yra aprašoma prieskonių istorija, kaip jie atsirado, kaip pirmą kartą buvo pavartoti ir aprašomi ankstesni eksperimentai ir nevykę jų dozavimo bandymai. Taip pat paminėta, kaip buvo atrasta, kad prieskoniai gali pratęsti maisto galiojimo laiką.
Kitam skyriuje pasakojama apie prieskonių klasifikavimą. Kaip galima vienus prieskonius pakeisti kitais ir kas atsitinka, jei pradedi juos maišyti (nuo blogųjų savybių iki gerųjų). Taip pat pamokoma, kaip reikia vartoti ir dozuoti prieskonines daržoves (česnakinius ir šakniavaisinius) ir pagal tai supratau, kad savo nekenčiamus svogūnus maiste aš galiu pakeisti kitais pagardais.
Sužinojau dar ir tai, kad prieskoniai yra vartojami tam, kad numuštų nemalonų ar būdingą natūralų pirminių produktų kvapą ir kuris iš jų geriausiai tai padaro. Nepamirškim naudojimo, norint suteikti maistui spalvą, kvapą arba vieną ir kitą kartu. Apie prieskonių dozavimą teko labai įdėmiai skaityti, nes visada arba padaugindavau arba įberdavau per mažai (Pasirodo buvau visiškai beviltiška šiuo atveju). Ir kai perskaičiau, kokį poveikį gali turėti tai, kad pipirų ar druskos yra per daug, ne juokais susimąsčiau ir išmokau dėti visko, kiek reikia.
Dabar netgi moku prieskonių pagalba paprastą maistą padaryti egzotišku: kinišku, prancūzišku, skandinavišku ir pan. Taigi turint tokį puikų pagalbininką galiu bet kada visus nustebinti ir tą pati maistą pagardinti taip, kad atrodytų, jog tai yra kažkas naujo.
Pasinaudojusi padažų receptais, nustebinau savo draugus ir vaikiną. Jiems tikrai patiko naujasis mano sugebėjimas ir dabar kas kartą tik atėję jie prašo juos palepinti mano gaminamu maistu.
Ši knygą mane išmokė to, apie ką net negalėjau pagalvoti ir padėjo išsirinkti tokius prieskonius, kurie man labiausiai patinka ir tinka (tokius radau pagal jų patarimus, kaip parinkti prieskonius ir suderinti juos su maistu). Įgavau norą kažką daryti virtuvėje ir išbandyti dar man nežinomus prieskonius ir pagardus. Juk jie beveik svarbiausi bet kokių valgių ingredientai. O ką jau kalbėti apie tai, kokia gera kulinare pasijutau tik prisilietus prie šio meno.
Manau, ši knyga yra skirta tiems, kas nori išmokti saikingai vartoti prieskonius, nebijo eksperimentuoti ir nori kaskart pajausti kažką nepakartojimo. Taip pat ši knyga turėtų būti kiekviename restorane, nes ir ten kartais pasitaiko, kad kažko yra per daug ar per mažai. Tai padės jums stebinti draugus, giminės, bendradarbius ir nereikalaus iš jūsų visų jėgų.