Pono Zomerio istorija

“… aš tik stebėjau gyvenimą žmogaus nuolat bėgusio nuo mirties..”

Patrikas Ziuskindas gimė 1949-aisiais metais kovo 26 d. Ambacho mieste netoli Starnberger ežero Bavarijos žemėse, Vokietijoje. Jo tėvas buvo rašytojas, žurnalistas ir vertėjas. P. Ziuskindas nuo vaikystės myli muziką, groja pianinu. 1968-1974-aisiais metais studijavo viduramžių ir naujųjų laikų istoriją Miuncheno universitete. Vėliau studijavo literatūrą. Aštuntajame dešimtmetyje rašė televizijos scenarijus Kir Royal, Monaco Franze ir daugeliui kitų. 1979-aisiais metais pasirodė garsiausias jo kūrinys – „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“. Šis romanas tapo bestseleriu daugelyje Vakarų Europos valstybių. Tai istorija apie žudiką, vogusį savo aukų „kvapą“ ir norintį sukurti meilės kvepalus. Pagal šią knygą 2006-aisiais metais sukurtas filmas. Naujausioji rašytojo knygą —  šiek tiek autobiografinė „Pono Zomerio istorija“.

Kartais knygos turi atitolti nuo paprastų istorijų ir aprašyti patirtį, kuri yra kitokia, nors taip pat vertinga. Ši knyga pasakoja apie augimą. Tai pasakojimas apie mažo berniuko gyvenimą vienoje viloje Vokietijoje. Puikų gyvenimą, tačiau turintį ir savo tamsiąsias puses. Knygos puslapiai yra nusėti begale mielų iliustracijų ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai yra vaikiška knygutė. Nieko panašaus — ji skirta vyresnei auditorijai.

Knygoje rasite daug įvairių istorijų, kurių fone vis pasirodo „toks vyras, vardu „ponas Zomeris“. Niekas nežinojo, koks pono Zomerio vardas – Pėteris, Paulius, Heinrichas ar Francas Ksaveras, o gal jį derėjo vadinti daktaru Zomeriu, o gal profesoriumi Zomeriu, o gal profesoriumi daktaru Zomeriu – jis buvo vadinamas vien „ponu Zomeriu“. Taigi, rasite daug linksmų ir nelabai linksmų istorijų — apie mergaites, panelę mokytoją ar tėvus.

Pagrindinis dėmesys istorijoje yra teikiamas paslaptingam Ponui Zomeriui, dienų dienas praleidžiančiam bevaikščiojant po kaimą ir klausant nuolatinių vaikiškų pajuokų. Suaugusieji taip pat nužiūri jį įtariai, spėliodami, kas yra jo varomoji jėga. Ar jis klaustrofobas ar tiesiog bėga nuo nuobodžios santuokos? Negreitai suprasite, kad ponas Zomeris bėga nuo mirties — jo judėjimas tai vienintelis jam žinomas būdas bent trumpam išsigelbėti...

Šalia pono Zomerio rasite ir kitas istorijas — apie šeimą ar pianino mokytoją, tačiau visas jau vienija pagrindinio veikėjo augimo motyvas. Rašytojas pasakoja apie tuos laikus, kai televizorius ką tik pasirodė, automobiliai tik pradėjo riedėti keliais, o maži kaimai tampa nebe tokie atskirti nuo likusio pasaulio. Ponas Zomeris tai personažas, įstrigęs praeityje, pasirinkęs vaikščiojimą, niekinantis naujus technikos išradimus.

Knygos pabaiga — tai priminimas apie tai, kaip skaudūs įvykiai, nutikę vaikystėje formuoja mūsų asmenybę ir įsivaizdavimą apie pasaulį — visam likusiam gyvenimui.