Nusidėjome apsileidimais: laiškai dabarties broliams

Visuomeninės šizofrenijos priežastis ir pasekmė

Leonidas Donskis savo odėje Vytautui Landsbergiui 75-ojo gimtadienio proga rašė taip: „Jis toli pranoksta bet kurį kitą Lietuvos politiką ne tik inteligencija ir mąstymo kultūra, bet ir politine vaizduote, įžvalga bei drąsa kalbėti savo kalba ir vartoti savo žodyną bet kokiame kontekste.“ Deja, pranoksta. Ne tiek įžvalga ar drąsa, kiek įaudrinta politine vaizduote, kurią lengvai galima prilyginti Čiurlionio, Hölderlino, Nervalio ir kitų menininkų, kankinamų paranojos ir šizofrenijos, poetinei vaizduotei. Būtent iš tokios deformuotos supolitintos poetinės arba supoetintos politinės vaizduotės ir gimsta tokios poezijos knygos kaip „Istorijos blyksniai“ („Versus aureus“, 2006), kurią įvardijau „nevykusiu ir tendencingu eiliuotu pseudoistorijos vadovėliu paaugliams, turintiems protinių sutrikimų“ („Š. A.“, 2006.IX.2). Arba tokios politinės knygos kaip „Nusidėjome apsileidimais“.

Kiekvienas šios politinių pamokymų brošiūros puslapis alsuoja įtarumo geopolitika: Europa, pametusi savo kelią, nuolat besivaidenantis Rusijos slibinas ir mes, tokie nykūs ir pilki – kaip suglamžytos megztos beretės, kaip amžinieji kaliniai ir tremtiniai, po sekmadienio mišių vis dar besirenkantys parapijų salėse savo gurgiančiais skrandžiais ir išdžiūvusiomis burnomis paklausyti sugrįžusio iš tolimų kraštų auksaburnio europarlamentaro. Juk vos galą su galu suduriant lengviau imti į širdį visokius maldingus pagraudenimus ir pagiedojimus. O dar tas rudeniškas konservatorių liūdesys, tas priešmirtinis įsakas muštis į krūtinę: nusidėjome apsileidimais... Tokiems tariamiems nusidėjėliams ir skirta ši knyga – dabarties broliams, dažnai nebesigaudantiems dabartyje, bet vis dar traukiantiems patriotines giesmeles apie praeities žygius ir užžėlusius didvyrių kapus.

1989 metais Viktoras Jerofejevas esė „Tarybinės literatūros šermenys“ kalbėjo apie brežnevinę literatūrą: „Visuomeninė šizofrenija sukūrė ypatingą rašytojo tipą – valstybinio mąstymo atstovą prie darbo stalo ir vartotojų visuomenės gerbėją savo vasarnamyje. Kaip tai susiję su literatūra? Tik taip, ir tai gana svarbu, kad oficiozinė literatūra buvo skaitoma šimtų tūkstančių skaitytojų, formavo jų skonį ir leido manipuliuoti jų sąmone.“ Jerofejevas kalbėjo apie Landsbergį.